^Atgal į viršų

Molėtų gimnazija

Naujienos

Netradicinė lietuvių literatūros pamoka „Molėtų žydų istorijos puslapiais: Tolerancija ir aš“ miesto viešojoje bibliotekoje

Tolerancija – tai gebėjimas be agresijos priimti kito žmogaus mintis, elgesį, saviraiškos formas ir gyvenimo būdą. Kiekvienais metais lapkričio 16- ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena. Taigi koks mūsų požiūris į kitaip atrodančius, kitaip mąstančius ar kitaip besielgiančius? Prieš 76 metus šalies istorijoje įvyko skaudi tragedija.

Įvairiose Lietuvos vietovėse negailestingai buvo sušaudyti tūkstančiai mūsų šalies gyventojų, mūsų kaimynų, vien už tai, kad jie buvo kitos – žydų – tautybės. Įvairiomis atminties ir pagarbos formomis prisimename ir pagerbiame šių žmonių atminimą.

Viktorija Kazlienė, Molėtų krašto muziejaus direktorė, papasakojo apie 2016 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų palikuonio T.Kritzerio iniciatyva Molėtuose įvykusį įspūdingą renginį „Atminties maršas, skirtas 75-osioms žydų Mirties maršo metinėms Molėtuose pagerbti“, kuriame dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kitur. T.Kritzeris rado Molėtuose rašytoją Marių Ivaškevičių, kuris savo straipsniais sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui.

Žydai Molėtuose įsikūrė XVIII a.–XIX a. antroje pusėje. Tada jie sudarė apie 80 procentų visų gyventojų. Savivaldybės pastato kieme stovėjo žydo Iciko Charifo namai ir restoranas. Šiame name buvo įkurtas pirmasis Molėtų kino teatras OAZA. DNB banko vietoje buvo turtingiausio Molėtų žydo Jochelio Leibovičiaus Gordono namai ir restoranas. „Dvilypiame“ name šalia teismo pastato buvo žydo Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai, o pusrūsyje krautuvėlė. B.Levinas prekiavo medžiagomis, o žiemą obuoliais. R.Videckis buvo kirpėjas. Pašto vietoje, tik toliau nuo gatvės, stovėjo dvi didžiulės medinės sinagogos, trečioji mažesnė ir ketvirtoji mūrinė. Netoli buvo Karcevo namas bei krautuvėlė. Jis prekiavo įvairiomis smulkmenomis – siūlais, kojinėmis, sagomis ir kt. Paties nuostabiausio informacijos pateikėjo, istoriko  Stepono Kulbio atminty išlikę viskas. St.  Kulbis su šypsena prisimena Chafkos duonos kepyklos kvapą...

1897 m. Molėtuose buvo 2397 gyventojai, iš kurių 1948 buvo žydai. 1915 m. liepos mėn. caro kariuomenė surengė žydų pogromą. Kazokai grobė, žudė, prievartavo. Žydus trėmė į Penzos sritį (Rusija). Buvo dvi žydų mokyklos. Vienoje buvo mokoma jidiš kalba (nuo 1920 m.), kitoje – hebrajų. Jose mokėsi 160 vaikų. 1923 m. iš 1772 Molėtų gyventojų 1343 buvo žydai. 1924 m. buvo atidaryta religinė mokykla. Molėtuose buvo keturios sinagogos. XIX a. antrajame–trečiajame dešimtmetyje religiniam žydų gyvenimui vadovavo rabinas Meir-Šolom Gurjon, kuris mirė Jeruzalėje 1839 m. Amžių sandūroje dirbo rabinas Izrael-Dovid Elpern. Nuo 1920 m. Icchok Aje Bilickij, kuris mirė 1939 m. Jo sūnus paskutinis Molėtų rabinas Notž-Chojim Bilickij, pradėjęs ganytojišką veiklą 1939 m., o 1941 m. rugpjūčio 29 d. nužudytas kartu su kitais žydais. Tai jis pakėlęs pirštą į dangų paragino visus tautiečius taikiai mirti, esą tokia Dievo valia. Ir žydai jo klausė. 1930 m. priimtas vietinės valdžios sprendimas nuversti 22 žydų parduotuves turgaus aikštėje, esą jos paseno. 1931 m. buvo nugriauta 14 parduotuvių ir 3 gyvenamieji namai. Po šių įvykių daug žydų emigravo į Pietų Afriką, JAV, Urugvajų. Po kelių dešimtmečių Pietų Afrikoje susikūrė žydų išeivių iš Molėtų draugija, veikianti iki šių dienų. Tada likę žydai pasistatė dabartinius Raudonus mūrus. Buvo padėti pamatai ir kitam tokiam pačiam pastatui greta šio, tačiau pastatyti nespėta. 1931 m. Molėtuose žydai turėjo 19 parduotuvių ir 17 smulkių įmonių. 1937 m. miestelyje buvo 80 amatininkų žydų, o Molėtų žydų liaudies bankas 1927 m. turėjo 318, 1939 m. - 322 narius. Tais pačiais metais Molėtuose buvo 22 telefono abonentai, iš jų - 7 žydų. 1940 m. nacionalizuotos miestelio įmonės ir parduotuvės, kurių dauguma priklausė žydams. Visos sionistinės organizacijos buvo uždarytos. Toks pats likimas ištiko ir žydų mokyklas. Žydų gyvenimas blogėjo. 1941 m. birželio 26 d. į Molėtus įžengė hitlerinė kariuomenė. Jau pirmą savaitę buvo suimta ir sušaudyta 60 žydų jaunuolių. Dalis žydų buvo išvaryta į Uteną ir nužudyta kartu su Utenos žydais. 1941 m. rugpjūčio 26 d. miestelyje likę žydai buvo ir uždaryti sinagogose, kur juos išlaikė tris paras be maisto ir vandens. Rugpjūčio 29 d. jie buvo nuvaryti į miestelio pakraštį ir ten nužudyti.

Lektorė savo pasakojimą iliustravo gausybe nuotraukų. Vėliau direktorė atsakė į mokinių klausimus.

Antroje pamokos dalyje gimnazijos trečiokai klausėsi IIa klasės mokinės Danielės Arlickaitės lietuvių viešojo kalbėjimo įskaitai parengtos kalbos tema: „Šiurpi Vilniaus geto žydų kasdienybė Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“. Danielė savo kalba visiems priminė, kokį pėdsaką žmonijos istorijoje paliko holokaustas, kaip ciniškai elgėsi vokiečiai su žydais Vilniaus gete, siaubingai besityčiodami demonstravo absoliutų nužmogėjimą ir nerizikavo niekuo, išskyrus savo sąžine. Apibendrindama savo kalbą, Danielė sakė, kad I.Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ žydų kasdienybė tiesiogiai priklausė nuo vokiečių valios. Žydų tautybės žmonės kentė siaubingą panieką ir buvo baudžiami už beprasmiškų taisyklių nesilaikymą. Be to, su jais vokiečiai elgėsi amoraliai, išnaudodavo ir psichologiškai palauždavo.

Pamokos pabaigoje visi mokiniai išgirstą informaciją turėjo susieti su Tolerancijos tema: užrašė savo mintis, pastebėjimus, įžvalgas ant lapelių ir juos priklijavo ant šių metų Tolerancijos dienos simbolio – rakto. Pamoką paįvairino mūsų gimnazijos smuikininkės, IIb klasės mokinės – Kotryna Burneikaitė ir Augustė Tūbaitė – nuostabiais smuiko garsais, muzika,  atrakindamos duris į tolerantiškumą....

Lietuvių kalbos mokytojos Daiva Sičiūnienė ir Lina Urbanavičienė

Copyright © 2021. Molėtų gimnazija  Rights Reserved.