Molėtų gimnazija

Kalbos vedlys

Vaistus  „naudoti“ ar „vartoti“?

Naudoti galima tai, iš ko patiriame naudos, pavyzdžiui, gamtos išteklius, trąšas, ir tai, kas vartojama kaip priemonės ar įrankiai, pavyzdžiui, atšvaitus, prekių ženklus, kompiuterį ir pan.

Vartojame valgį, vaistus, kalbos dalykus, pavyzdžiui.: Pietiečiai vartoja daug aštrių prieskonių. Ligonė vartojo antibiotikų. Pasakodamas, jis pavartojo daug gražių frazių.

Ar vartotina „skauda galva“?

Su veiksmažodžiu skaudėti gali būti vartojamas tiek vardininkas, tiek galininkas, galininkas yra pagrindinis normos variantas (su neiginiu − kilmininkas), vardininkas daugiau tinka laisviesiems stiliams, pvz.: Skauda galvą (galva). Man galvos (galva) neskauda. Dėl to visą gyvenimą jai širdį (širdis) skaudėjo.

Ar vartotinas žodis „ukolas“?

Ukolas – nevartotina svetimybė, vartotini žodžiai: 1. injekcija; 2. dūris.

Kaip kirčiuoti žodį riešinė?

Daiktavardis riešinė yra darios priesagos -inis, -ė vedinys, padarytas iš daiktavardžio ríešas (3). Šios priesagos vediniams būdingas dvejopas kirčiavimas, paprastai siejamas su pamatinio dviskiemenio žodžio dgs. kilmininko ar naudininko kirčiu: vediniai, išlaikantys šių linksnių šaknies kirtį ir priegaidę, gauna 1-ąją kirčiuotę: kójų, kójoms : kójinė (1), nósių, nósims : nósinė (1), o pamatinio žodžio galūnės kirtį atitinka vedinio priesagos kirtis ir 2-oji kirčiuotė: ausų̃, ausìms : ausìnė, ausìnės (2), langų̃, langáms : langìnė (2). Kadangi riešų̃, riešáms būdingas galūnės kirtis, tai reikėtų kirčiuoti rūpimojo žodžio priesagą, t. y. riešìnė, riešìnės (2). Tokiu atveju kirtis dviejuose linksniuose nušoktų į galūnę: (su) riešinè ir riešinès.

Šnekamojoje kalboje teko girdėti kirčiuojant ir ríešinė, ríešinės (1). Pastovus šaknies kirtis taip pat užfiksuotas iš tarmių, plg. ríešinė, ppr. dgs. (1) „pirštinė su ilgu raštuotu riešu“ (LKŽ, Tauragnai). Tokį kirčiavimą, matyt, palaikomą artimos reikšmės žodžių pir̃štinė, kójinė, nósinė, kaip gretybę reikėtų toleruoti.

Mineralinis vanduo ne toks pat kaip mineralizuotas

Lietuvos higienos normoje HN 28:2001 „Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 5-198) skiriamos trys geriamojo vandens rūšys: natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo, mineralizuotas geriamasis vanduo.

Kalbinis minėtų dviejų pavadinimų skyrimo pagrindas – netapačios lietuvių kalbos žodžių mineralinis ir mineralizuotas reikšmės.

Būdvardis mineralinis yra bendros reikšmės, kurią galima nusakyti taip: „vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralų“. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis mineralizuotas yra padarytas iš veiksmažodžio mineralizuoti „pripildyti mineralų“ ir turi ypatybės, atsiradusios dėl poveikio iš šalies, reikšmę. Taigi apie mineralizuotą vandenį galima pasakyti, kad jis „nenatūraliai mineralinis“.

Parinko Jolanta Liubeckaitė

 

 

 

Pamokų laikas

1. 800 - 845

2. 855 - 940

3. 950 - 1035

4. 1055 - 1140

5. 1205 - 1250

6. 1300 - 1345

7. 1350 - 1435

Kaip mus rasti

MG1

Projektai

pro-zalieji

efc-akademija

sveika mokykla_logotipas_25_m

url

mes rusiuojam

sazininga mokykla

EU-flag-Erasmus vect_POS-e1498045550334