Molėtų gimnazija

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

„Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, - teigiama pirmajame „Varpo“ numeryje, kuris išėjo Tilžėje prieš 130 metų – 1889 m. sausio 31 dieną. Kodėl turime jį prisiminti? Ar dar ataidi „Varpo“ dūžiai iki mūsų dienų?

Ar žinote, kad

„Varpas“  spaudos draudimo laikotarpiu gyvavo net 17 metų, kėlė tautinio atgimimo ir išsivadavimo, tautos vienybės, demokratijos, humanizmo idėjas, smerkė rusinimo politiką, skelbė grožinę literatūrą ir jos kritiką.

„Varpo“  tiražas siekė iki 1000 egzempliorių. Buvo spausdinamas kartą per mėnesį  Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje, ir slapta platinamas Didžiojoje Lietuvoje

Laikraštyje buvo publikuojami įvairios tematikos straipsniai. Pavyzdžiui, pasakojama apie ginklų ir karybos naujoves, žemės drebėjimus, tiek realius (telefonas, telegrafas), tiek fantastinius (balsu varomas automobilis) išradimus ir kt. Nemaža dėmesio skiriama politikos naujienoms Europoje, JAV ir Brazilijoje etc.

Rašybai suvienodinti buvo sudaryti rašybos pagrindai, kurių turėjo laikytis visi „Varpo“ bendradarbiai

Prie „Varpo“  leidimo prisidėjo apie 150 bendradarbių, kūrinius skelbė rašytojai: Jonas Biliūnas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vincas Pietaris, Žemaitė ir kiti. Straipsnius rašė žinomi kultūros veikėjai: Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Kazimieras Būga, Petras Leonas, Antanas Smetona ir daugelis kitų.

„Varpą“  redagavo Vincas Kudirka, Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Povilas Višinskis.

Leidžiant „Varpą“  ypač daug prisidėjo V. Kudirka: prirašė daugybę laikraščio puslapių, kiekviename numeryje jis gvildendavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus, vertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę sąmonę, grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.

Taigi, anot Vaclovo Biržiškos, Varpo žurnalas atliko žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.

Tad prieš 130 metų nuskambėjęs kuridirkiškasis kelkite nepraranda aktualumo ir šiais laikais, kai valstybingumui, tautiškumui, o ir raštingumui puoselėti būtinos tvirtos moralinės ir kultūrinės galios.

Lietuvių kalbos mokytoja Lina Urbanavičienė