^Atgal į viršų

Molėtų gimnazija

Kalbos vedlys

 Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

 Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivydami glostė

Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,

O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.

Taip K. Donelaitis „Metuose“ aprašo pavasarį. Ir žmonės kaip tie donelaitiški kloniai skuba nusimesti skrandas, t. y. šiltus, storus, žieminius rūbus. Bet kaip dažnai netaisyklingai girdime: „Kabinete šilta, n u s  i  i m k i t e striukes“, „U ž s i d ė k uniforminį švarkelį, o paskui galėsi n u -  s i i m t i“, „Ką d ė s i e s per Šimtadienį?“, „Išsitepei striukės rankovę, n u s i i m k ir išvalysim“.

Įsidėmėkime – aprangos detalių negalima nei u ž s i d ė t i, nei n u s i i m t i. Turime žodžius „apsirengti, apsivilkti, autis, juostis, rištis, mautis, segtis“ bei „nusirengti, nusivilkti, nusiauti, nusimauti, nusirišti, nusisegti“. Taigi, „Kabinete šilta, n u s i r e n k i t e striukes“, „A p s i v i l k uniforminį švarkelį, o paskui galėsi n u s i m e s t i“, „Ką r e n g s i e s per Šimtadienį?“, „Išsitepei striukės rankovę, n u s i r e n k ir išvalysim“.

Tad numetę, šalin nuspyrę ne tik atsibodusius žieminius apdarus, bet ir niūrią nuotaiką lekiam pasitikti pavasario.

Lina Kraujelienė

Copyright © 2019. Molėtų gimnazija  Rights Reserved.