Molėtų gimnazija

Jau penkioliktą kartą Europoje rugsėjo paskutinį penktadienį minima Tyrėjų naktis, skirta visuomenės supažindinimui su naujausiais mokslo laimėjimais, tyrimais, atradimais bei mokslininkais. Moksliniai tyrimai reikalingi naujovių diegimui. Vadinasi, tai - investicijos į ateitį.

Molėtų gimnazijoje įvyko „Tyrėjų nakties - 2019” protmūšis, kurio metu buvo gvildenami organizatorių atsiųsti protmūšio klausimai. Septynių komandų dalyviai turėjo galimybę parungtyniauti ir išbandyti savo atidumą, išmonę, kritinį mąstymą, žinias. Laimėtojomis tapo Ia ir Ic klasių komandos, surinkusios vienodą taškų skaičių.

Rugsėjo 27-osios vakarą grupė gimnazijos mokinių, besidominčių astronomija nuvyko į Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatoriją, kur organizuotas renginys „Tyrėjų naktis 2019”. Prieš pat renginį mokiniai susipažino su observatorijos teritorijoje esančias objektais, pastatų išsiskiriančiais elementais: saulės laikrodžiu, vitražais, astronominių stebėjimo bokštelių paskirtimi. Mokiniai noriai atliko mano sukurtas ir pateiktas užduotis. Renginio metu gimnazistai išklausė mokslininkų paskaitas: E. Norvaišo „Ar praris juodoji skylė CERNą ir mus?“, E. Pakštienės „Egzoplanetų paieškos naujienos“. Keliavo ir prie didžiojo teleskopo, kur sužinojo, kaip, ką ir kada mokslininkai juo tiria. Nakties dangus buvo be debesėlių, tad pasigrožėję šviesuliais, mokiniai pasikartojo, o kai kurie išmoko nustatyti Šiaurinę žvaigždę bei surasti ryškiausius nenusileidžiančius žvaigždynus. Tyrėjų naktis baigėsi K. Zubovo „Kosmoso kolonizavimas – svajonės ir realybė” bei K. Černio „Kometos ir asteroidai 2019-aisiais“ paskaitomis .

Renginiai, skirti tyrimui, tęsėsi ir spalio mėnesį. Spalio 10 dieną mūsų gimnaziją aplankė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas. Jo paskaita atskleidė astronominių tyrimų raidą nuo to, kai žmogus atidžiau pažvelgė į dangų, iki dabartinių modernių tyrimo būdų ir metodų. Lektorius atskleidė astronomo profesijos ypatumus. Kas žino, galbūt po šio susitikimo kažkas dažniau pažvelgs į žvaigždėtą dangų, galbūt kažkas pakils į kosmosą o gal taps astronomu.

Spalio 12 dieną pirmų klasių fizikos pamokų metu dvyliktokai demonstravo pačių paruoštus įdomiuosius bandymus - netikėtas situacijas. Savaime trykštantis fontanas, „lipantis“ į viršų vanduo. Tokie triukams prilygstantys eksperimentai leido mokiniams išanalizuoti, kokie gamtos reiškiniai ir kodėl vyksta šių stebinančių eksperimentų metu. O fizikos kabineto stende pateiktos užduotys ne vieną viliojo patiems sukurti tam tikrą reiškinį, eksperimentą ar pritaikyti jį sukuriant kažką nauja.

Fizikos mokytoja Irena Jančionytė