„Rods,“- tarė gimnazijos trečiokai, „nelyginant puderuoti ponaičiai“ į atvirą lietuvių kalbos ir technologijų pamoką „Donelaičio metamorfozė: skaitome šiuolaikiškai“, vedamą mokytojų Linos ir Daivos, susirinkę. Ir skaitėm Donelaitį. Įvairiai. Labai norėjom patvirtinti mūsų kraštiečio R. Kazlo intenciją, kad „Skambėtų ne tik žodis, bet ir vaizdas“. Ir žodis tapo kūnu - XVIII a. realijos žaismingai suskambo XXI a. jauno žmogaus lūpomis.

Kūrėm komiksus, filmą, repavom, inscenizavom. Padedami mokytojos Ramutės, prakalbinom molį ir išdegėm donelaitišką žodį. Tad patirčių ir įspūdžių būta įvairių, tačiau, svarbiausia,- džiaugsmingų. Prisijaukinom hegzametru išrėžtą patirtį apie sudėtingą Mažosios Lietuvos būro gyvenimą ir, anot A. Liugos, apčiuopėm „praeitį kaip tą žmogaus širdies ritmu po žeme plakantį šaltinį“. Tad ir tegu alma tas per šimtmečius trykštantis kūrybos šaltinis it audimo juosta iš mūsų protėvių ateities kartoms.