Molėtų gimnazija

Naujienos

Verta žinoti

                            Miegas yra neišvengiama organizmo būsena, kurios metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemiego metu gautą informaciją. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį. Ką jau kalbėti apie būtinybę pailsėti. Labai gaila, bet ne visi vaikai gali pasigirti puikiu ar pakankamu miegu.

Šiuolaikinių informacinių technologijų (toliau „IT“) poveikis vaikų sveikatai gali būti keleriopas. Literatūroje kalbant apie vaikų fizinės sveikatos ir IT sąsajas dažnai analizuojamas IT poveikis vaikų miego kokybei: laikas, praleistas prie ekranų, siejamas su ilgesne užmigimo ir trumpesne miego trukme; manoma, kad ryški ir nenatūrali įrenginių skleidžiama šviesa slopina cirkadinio ritmo (natūralūs, reguliarūs ir pasikartojantys organizmo procesai) hormono melatonino gamybą kankorežinėje liaukoje (Hale & Guan, 2015).

Tyrimų duomenimis, net 41% vaikų miegas įvertintas kaip „labai blogas“, 10,1% sunkiai užmiega naktį, 21,2% sunkiai atsibunda ryte ir tik 36% apklaustųjų miegas įvertintas kaip „geras“(Ekinci, Çelik, Savaş, Toros, 2014). Visi autoriai vieningai teigia, kad elektroninių prietaisų naudojimas neigiamai veikia vaiko miego trukmę bei užmigimo laiką. Bendrai padidėjusi elektroninės terpės ekspozicija ir prasta su miegu susijusi elgsena lemia vėlesnį ėjimą miegoti, ilgesnį neužmigimą darbo dienomis ir vėlesnį atsibudimą savaitgaliais (Calamaro, Yang, 2012). Pastebėta, kad konkrečiai miego trukmei didžiausią neigiamą efektą turi socialinių tinklų naudojimas kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu prieš miegą, nes vaikai ypatingai atsiriboja nuo aplinkos ir nesugeba laiku išjungti prietaisų (Arora, Broglia, Thomas, Taheri, 2014).

2015 metais nustatyta, kad mokyklinio amžiaus vaikams kiekviena žiūrėto televizoriaus valanda lemia 5 minutėmis trumpesnį miegą naktį, o kompiuteriu – 7 minutėmis (Yland, Candidate, Guan, Emanuele, Hale, 2015). Vaikai, kurie turi visus prietaisus (kompiuterį, televizorių, mobilų telefoną, žaidimų konsolę, mp3 grotuvą, internetą) savo miegamajame, miega net 45 minutėmis mažiau (Calamaro, Yang, 2012).

Daug tėvų augant vaikui vis mažiau jį kontroliuoja ir auklėja, todėl pastebėta, kad didėjant amžiui atsiranda didelė tendencija vėlesnėms nuėjimo miegoti valandoms, ankstesniam prabudimui nelaiku ir trumpesnei miego trukmei darbo dienomis, o savaitgaliais ėjimo miegoti ir pabudimo laikai tampa vis vėlesni, o miego trukmė yra nevienoda. Mokslininkų bandė surinkti statistiką, kuri galimai turi įtakos vaiko miegui, dėl nekontroliuojamo technologinių prietaisų naudojimo. 2013 metų tyrime nustatyta, kad kuo dažniau paaugliai naudojasi mobiliu telefonu, kompiuteriu, klauso muzikos ir žaidžia video žaidimus, tuo vėliau jie eina miegoti ir ilgiau neužmiega, o tėvų nekontroliavimas naudojantis kompiuteriu, televizija ir video žaidimais lemia vėlesnį ėjimą miegoti. Kai tuo tarpu technologijų nebuvimas miegamajame lėmė ankstesnį ėjimą miegoti (Pieters, De Valck, Vandekerckhove, Pirrera, 2014).

                      Labiausiai moksliškai įdomu tai, kad technologijos ne tik sumažina miego kiekį, bet ir sukelia miego sutrikimus. Vaikai, kurie turi televizorių savo miegamajame, naudojasi daugiau technologijų ir dažniau susiduria su miego problema – kiekviena papildoma vakarinė technologijų naudojimo valanda buvo susijusi su reikšmingu miego sutrikimo padidėjimu, o elektronikos naudojimas kiekvieną dieną padidina nemigos atsiradimą (Hysing, Pallesen, Stormark, Jakobsen, Lundervold, Sivertsen, 2015).

Dėl tokių prastų tyrimų rezultatų ir tendencijų vis daugiau tėvų ir gydytojų, o ypatingai mokslininkų, kurie tiria šio reiškinio paplitimą, atkreipia dėmesį į per dažną ir ankstyvą vaikų naudojimąsi technologijomis ir žiniasklaidos priemonėmis, kadangi kenčia ne tik vaikų ir paauglių miego kokybė, bet ir pažangumas, motyvacija bei psichinė sveikata. Todėl labai džiaugiamės, kad Molėtų Gimnazija dalyvavo renkant informaciją viename iš tokių tyrimų - „Šiuolaikinių informacinių technologijų įtaka sveikiems ir nervų ligomis sergantiems vaikams ir paaugliams“. Šiuo tyrimu siekiama sužinoti vaikų ir paauglių šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimo reikšmę sveikų vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai, cirkadiniam ritmui ir nervų ligomis sergančiųjų technologinių prietaisų įtaką epilepsijos ar kitų ligų eigai. Jį atlieka buvusi gimnazijos mokinė, o šiuo metu 5 kurso medicinos studentė, Živilė Žalalytė, vadovaujama VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros klinikų Vaikų filialo Neurologijos skyriaus vedėjos Rūtos Praninskienės.

Pagrindinis biomedicininio (mokslinio) tyrimo tikslas – gauti naujų medicinos mokslo žinių, kurios ateityje padėtų kitų tam tikra liga sergančių pacientų sveikatai. Šio tyrimo tiriamieji (200-300 vaikų ir paauglių) bus sergantys nervų ligomis, ypatingai epilepsija, nes kai kurioms epilepsijos formoms priepuolį gali iššaukti šviesos blyksniai ar mirgėjimas (fotosensityvumas), todėl minėtos tyrėjos mano, kad kompiuterio spinduliuojama šviesa gali turėti panašų poveikį, kaip ir šviesos blyksniai ar ekrano mirgėjimas, tad tai turėtų turėti įtakos ligos eigai. Bendrai į tyrimą planuojama įtraukti apie 700 vaikų ir paauglių (10 - 17 m. amžiaus). Maždaug pusę analizuojamųjų sudarys kontrolinę grupę – nesergantys nervų liga, kur ir dalyvavo Molėtų gimnazija. Mokiniams buvo išdalintos anketos, kurias sudarė 3 dalys:  I dalis: ,,Ryto-vakaro klausimynas“ (Morningness-Eveningness Questionnaire Self-Assessment Version), kuriame pildoma informacija apie vaiko/paauglio cirkadinį ritmą, miego higieną ir kokybę; II dalis: ,,Naudojimosi technologiniais prietaisais ypatumų‘‘ dalis, kuri buvo sudaryta pagal literatūros apžvalgą. Klausimai sudaryti taip, kad atspindėtų vaikų ir paauglių naudojimosi IT rūšis, laiką, turinį ir sąsajas su miegu; III dalis: ,,HAD Depresijos ir nerimo sutrikimų skalė“ – atspindi tiriamųjų psichologinę sveikatą.

                      Žinoma, konkrečiai mūsų mokiniams šis tyrimas nebus naudingas, nebent mokiniai sirgtų nervų liga, tačiau tyrimo rezultatai tyrėjams padės teikti rekomendacijas specialistams bei visuomenei, siekiant sveiko ir saugaus informacinių technologijų naudojimo bei nervų ligomis sergančių vaikų naudojimosi IT higienai. Tačiau tuo pačiu, mokiniai užpildę anketas galėjo pasitikrinti savo naudojimosi IT įpročius ir juos įvertinti. 

Informavo buvusi gimnazistė ir būsima medikė Živilė Žalalytė

Paieška

Kaip mus rasti

MG1

Projektai

kuriame ateiti

mtp

mobis

colored-vyturys-eef799346564174574f62695d2421a9b

pro-drasinkime

svietimo ministerija

sac

pro-zalieji

pro-gmp

mokymasis

efc-akademija

sveika mokykla_logotipas_25_m

mukis

url

mes rusiuojam

egzaminatorius