Molėtų gimnazija

Naujienos

Mokyklinė mediacija kaip alternatyvus konfliktų sprendimo būdas mokykloje

                      Molėtų gimnazijos psichologės Jūratės Laurinavičiūtės nuomonė ir straipsnis apie mokyklinę mediaciją. Kviečiame paskaityti.

 

Mokyklinė mediacija kaip alternatyvus konfliktų sprendimo būdas mokykloje

 

                      Šių metų lapkritį ir gruodį dalyvavau dešimties dienų tarpininkavimo (mediacijos) kvalifikacijos tobulinimo programos lektorių mokymuose Vilniuje (kita dešimties dalyvių grupė mokėsi Klaipėdoje), kuriuose dalyvavo 10 dalyvių: socialiniai pedagogai ir psichologai, dirbantys mokyklose arba pedagoginėse psichologinėse tarnybose, dvi dėstytojos iš Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus kolegijos. Šiuos mokymus Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu organizavo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Mokymų tikslas buvo paruošti lektorius, kurie galėtų švietimo institucijose dirbantiems socialiniams pedagogams vesti mokymus ir ugdyti jų gebėjimus, taikydami tarpininkavimo (mediacijos) strategijas.

                      Šie mokymai padėjo susipažinti su mokyklinės mediacijos pagrindais. Per teorinius ir praktinius užsiėmimus ne tik diskutavome, bet ir mokėmės tarpininkauti, atlikome praktines namų darbų užduotis. Trys mokyklinės mediacijos Vokietijoje mokęsi lektoriai – Rita Ilgūnė-Martinėlienė, Valdemaras Šoblinskas, Zigmas Giedrimas – dalijosi savo patirtimi, mokyklinės mediacijos ypatumais ir įgyvendinimo Lietuvos mokyklose galimybėmis. Mokyklinė mediacija Vokietijoje jau gyvuoja daugiau nei 20 metų, o Lietuvoje – tik pati pradžia.

                      Žodis mediacija yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškia tarpininkavimą ginče. Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis kitų šalių ginče. Mokyklinė mediacija yra konfliktų, kylančių mokykloje, valdymas. Viena aktualiausių šiuolaikinės mokyklos problemų yra konfliktai ir nesugebėjimas veiksmingai jų spręsti. Mokslinių tyrimų (Vilija Targamadzė, Džiuginta Valeckienė, Eglė Kvieskaitė, 2008) apžvalga rodo, kad vieni mokiniai ramūs, taikūs, drausmingi, o kiti, atvirkščiai, mėgsta konfliktuoti su aplinkiniais, demonstruoja šiurkštų ir agresyvų elgesį. Dažniausiai stipresni mokiniai pradeda naudotis kitų vaikų ramumu, tylumu, nes žino, kad juos nesunkiai įveiks. Laiku į konfliktą neįsiterpus suaugusiajam, galime sulaukti skaudžių pasekmių. Dažnai konfliktams spręsti mokiniai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus: smurtą, agresiją, patyčias. Mokyklinė mediacija gali pasiūlyti konfliktus spręsti konstruktyviai. Atsižvelgiant į skirtingus mokyklinių konfliktų dalyvius, skirtinga ir mokyklinės mediacijos įvairovė: ji gali vykti sprendžiant mokinių, tėvų ir mokinių, tėvų ir mokytojų, mokytojų ir mokinių, mokytojų tarpusavio konfliktus. Mediacijos proceso metu konfliktuojantys asmenys aptaria konflikto priežastis, aiškinasi poreikius ir kartu ieško problemos sprendimo. Mediatoriaus vaidmenį gali atlikti įvairūs mokyklos bendruomenės nariai: administracijos atstovai, mokytojai, kiti specialistai (pvz., psichologas, socialinis pedagogas ir t. t.), taip pat ir mokiniai. Bendraamžių mediacija mokykloje padeda spręsti konfliktus, susijusius su patyčiomis (dėl išvaizdos, aprangos, tautybės, elgesio), pravardžiavimu, įžeidinėjimu, šmeižtu, vagiliavimu ar tyčiniu svetimų daiktų slėpimu, gandų skleidimu, išjuokimu ir kt. Mediaciją įgyvendina specialiai paruošti mokiniai, kurie išklauso nemažai mokymų apie konflikto struktūrą, pokalbio tipus, mediacijos procesą. Papildomai jie yra mokomi socialinių, aktyvaus klausymosi įgūdžių arba „Aš“ tipo sakinių formulavimo, baigia atkaklumo mokymus, dalyvauja supervizijose. Bendraamžių mediacijos procese dalyvauja mediacijos globėjas (koordinatorius), mediatorių pora ir konfliktuojančios pusės. Pastebėta, kad bendraamžių pagalba, sprendžiant konfliktus, yra veiksmingesnė negu suaugusiųjų įsikišimas.

                      Kaip rodo atlikti tyrimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir kitose šalyse, mokyklinė mediacija pagerina mokinių, tėvų, mokytojų ir mokyklos administracijos bendravimą, mažėja konfliktų ir disciplinos pažeidimų, gerėja mikroklimatas mokykloje. Mediacija būna veiksminga ne tik per patį konfliktą, bet gali pagerinti ir tolesnius konflikto dalyvių santykius. Mokiniams, kurie nuolat kivirčijasi, mediacija gali padėti pakeisti savo elgesį ir išmokti bendrauti.

                      Tikiuosi, kad mokyklinei mediacijai, kaip naujovei, bus atviri mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Mokyklinė meditacija – tai nauja galimybė mokytis bendrauti kitaip: gerbiant vienam kitą, ugdant aktyvaus klausymo įgūdžius, empatiją, prisiimant asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, ugdant kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.

 

Dr. Jūratė Laurinvičiūtė

Molėtų gimnazijos ir progimnazijos psichologė"

Pamokų laikas

1. 800 - 845

2. 855 - 940

3. 950 - 1035

4. 1055 - 1140

5. 1205 - 1250

6. 1300 - 1345

7. 1350 - 1435

Kaip mus rasti

MG1

Projektai

pro-zalieji

efc-akademija

sveika mokykla_logotipas_25_m

url

mes rusiuojam

sazininga mokykla

EU-flag-Erasmus vect_POS-e1498045550334